Kategorija: Naujienos

Kovo 16-oji -Knygnešio diena

Kovo 16-oji – Knygnešio diena

Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas.

Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Nuo 1864 m. visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės, kurias numatė rusų įstatymai. Vėliau, kai buvo pradėti leisti laikraščiai ir prasidėjo griežta agitacija prieš valdžios rusinamąsias priemones, slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems buvo suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus. Žandarai savo darbą atliko itin uoliai: 1891 – 1893 m. vien tik sieną saugoję žandarai konfiskavo 37 718 lietuviškų knygų ir laikraščių; 1900 – 1902 m. – 56 182. Į tą skaičių neįtrauktos tos knygos, kurios buvo rastos ir konfiskuotos visoje Lietuvoje.

Vyskupas Motiejus Valančius per Aukštaitijos šviesuolį Jurgį Bielinį 1866–1867 m. persiuntė kunigui Jonui Zabermanui pinigų į Mažąją Lietuvą spaustuvės atidarymui, o netrukus ir 9 brošiūrų tekstus, raginančius kovoti prieš rusinimo politiką. Vėliau atsirado kiti spaudos platinimo centrai.

Ilgainiui Lietuvoje neliko nei vieno miestelio ar bažnytkaimio, kur nebūtų galima įsigyti lietuviškos spaudos. Ištisą platintojų armiją sudarė zakristijonai, škaplierininkai, pamaldžios moterėlės ir save pašventusios vienuolystei.

Tvirtai supakuotus ryšulius – kiekviena po du pūdus (32kg) – atveždavo į kurią pasienio smuklę ar kitą vietą, iš kurios juos galėdavo pasiimti knygnešiai. Kad galėtų per sieną pernešti daugiau spaudos, šie pasienyje pasisamdydavo tvirtų įgudusių vyrų. Pernešta per sieną spaudą tinkamoje vietoje paslėpdavo (tarp malkų, šiene ir net numirėlių karstuose). Iš čia jau pats knygnešys ją išveždavo paslėpęs. Ilgoje kelionėje tekdavo keisti vežimus, arklius, net perkinkyti juos pagal vietos tradiciją.

Galiausiai knygas išskirstydavo kitiem knygnešiams – platintojams. Šie būtinai užsiimdavo kokiu nors verslu ar amatu, nes į spaudos perdavimo negalėjo pragyventi; be to reikėjo pateisinti bendravimą su įvairiais nepažįstamais ar mažai pažįstamais žmonėmis. Šiam reikalui tinkamiausiai buvo smulki prekyba religiniais reikmenimis prie bažnyčių sekmadieniais ir ypač bažnytinių švenčių ar atlaidų dienomis. Įsigyta lietuvišką spaudą reikėjo rūpestingai slėpti, nes kartais policija maldaknyges atiminėdavo net iš einančių į bažnyčią žmonių. Buvo slepiama stalčiuose su dvigubais dugnais, specialiai padarytose tuščiavidurėse kojose ar kitur.

Šiuo metu knygyne

Knygyno vitrinoje rasite naujausių knygų TOP 20

„Išlaisvinti stiprią moterį“ –  Clarissa Pinkola Estes

„Paslapčių idėja“ – Džonas Irvingas

„Kevalas“ – Ian McEvan

Pape Satàn aleppe“ – Umberto Eco

„Sugrįžimas į kavinę pasaulio pakrašty“ – John P. Strelecky

„Vabi sabi, arba Romanas apie netobulumo grožį“- Francesc Miralles

„Griuvėsių dievas“ – Kate Atkinson

„Audrų sesuo. Alės istorija“ – Lucinda Riley

……….

Užsukite išsirinkti sau knygą.

[Top]

Išrinktos 2016 metų knygos

Sekmadienio popietę įvyko vienas paskutiniųjų Knygų mugės renginių – akcijos „Metų knygos rinkimai“ apdovanojimai.

Laureatu suaugusiųjų kategorijoje tapo Kęstučio Navako romanas „Vyno kopija“, poezijos – Dainiaus Gintalo eilėraščių knyga „Adatos“, o geriausia knyga vaikams – Selemono Paltanavičiaus „Maži ežiuko sapnai“.

[Top]

Paroda knygyne

Įvykęs renginys.

Plačiau skaitykite: http://gzeme.lt/2016/06/tarp-knygu-vienos-dienos-paroda/

[Top]